Praėjo šventės iškilmingai,
Skambėjo vardas Lietuvos.
Karalius Mindaugas didingas
Grįžo iš amžių gilumos.
 
Plazdėjo vėjyje Trispalvės,
Aidėjo Tautiška giesmė,
Vilnijo kalbos tarsi maldos,
Tauta pražydo lyg gėlė.
 
Sakėm – mylėsim savo šalį,
Jos kalbą, papročius senus.
Ir ginsim, dirbsim kiek tik galim,
Laimingas čia kiekvienas bus.
 
Kaip širdį glostė dainų šventė,
Kiek buvo daug jaunų veidų!
Bus kam mylėti ir gyventi,
Likt šioje žemėj jos vaiku.
 
Būtų gerai, kad neužgestų
Tautos vienybės spindulys,
Taip ryškiai švietęs liepos 6-tą,
Paliko daugeliui širdy.
 
Nuskridęs aidas per žemynus
Sujungė ištiestas rankas,
Tegul visur lietuviai žino -
Gimtinėn kelią reikia rast.