Judindami orą lyg skraistę raudoną
tą vakarą puolė uodai matadorai.
Jie nesuprato Europai darą blogą foną,
tad karą paskelbė broliškai Andorai.
 
Tada prakeikę šitą beprotišką dieną,
gelbėti šalį per sieną skrido meteorai.
Jie suspėjo nudaužti uodą ne vieną,
kurių net blogu oru lėkė ištisi šuorai.
 
Tiktai po to galėjau atgal atsigręžti,
kai Saulės spinduliai lyg uodai įgėlė.
Tada puoliau rašyti EStetišką eilėraštį, 
apie Andoros miške pražydusią gėlę.