Lietuvoj alyvos žydi,
Puošia žvilgsnį jų žiedai.
Aromatas laiką lydi,
Gegužės spalvas radai.

Tik nepraeik, sustok,
Jų žydėjimas paskirtas tau.
Žiedelio paieškok
Penkialapio. „Laimę atradau“, –
Lūpos tegu kuždės,
Klausoje skambės švelni nata, –
Plazdėk, širdie, plazdėk...
Ir dėkok, nes grožio to – verta.

Debesys danguje plaukės,
O alyvos kvapą skleis.
Gėlele gimei palaukių,
Braidžioji gimtais laukais.

Alyvoms pamojuok,
Pasidžiauki jų sodria spalva.
Grožis jų yra juk trumpas toks –
Tik sužydi, grožio nebėra.
Lūpos tegu kuždės,
Klausoje skambės švelni nata.
Plazdėk, širdie, plazdėk...
Grožiui tu buvai skirta.

Penklinėje smuiko raktą
Patupdyk, talpink natas.
Gimus ne rusenti – degti,
Grožį dainoje pratęsk.

Tik nepraeik, sustok,
Juk alyvos buria laimę tau.
Šypsokis ir dėkok:
„Gegužėje ją radau“.
Lūpos tegu kuždės,
O laike skambės švelni nata.
Širdie, tikėk, tikėk...
Grožio jų esi ir tu verta.