Vėdrynai vėdrynai, kalnelio vėdrynai,
Iš kur pas mane atskubėjot?
Kur buvo tik pilka – margiausi gėlynai.
Koks vėjas nakčia jus pasėjo?
 
Auksinės žvaigždutės ant kilimo žalio,
Kaip paukščių dangaus pripėduota,
Gal tai dovana svajokliui birželiui,
Gal vasarai palikta juosta?
 
Ką surasti gražiau už lietuvišką pievą,
Kai žiedų akimis atsimerkia,
Kai švelniom spalvomis gegužė ją užlieja
Ir prabudusi deimantais verkia.
 
Geltonuoja pakrantės, net pakelės, lankos,
Tik kitaip negu pienės, jų vynas.
Saulės spindulius žiedlapių taurėmis renka
Kalvų toliais išplaukęs vėdrynas.