Pasibeldei į duris. Aš jas tau atidariau. Tu nesiklaususi užėjai. Ne kaip viešnia. Kaip šių namų gyventoja. Netarusi „Labas“, nusigręžei į sieną. Pasilenkei. Nusiavei aukštakulnius. Matyt, kad ilgas kelias buvo. Trumpai pamasažavai sau pėdas. Neatsisukusi išsitiesei. Jaučiau, kad esi šiek tiek aukštesnė. Nuleidusi rankas leidai suprasti, kad griebčiau striukę nuo tavo pečių. Dariau viską paklusniai. Džiaugiausi netikėta viešnia ir norėjau sužinoti, kas tu.
 
Svetainėje atsisėdai prie manęs. Tyli ir išdidi. Maniau, kad tu – Egipto deivė. Drebėjo rankos, kai nešiau bulvių traškučius ir alų. Girdėjau, kaip stiklas dusliai skamba. Žiūrėjom viską iš eilės: tv novelės, melodramos ir laidos apie nelaimingus storulius. Nors buvo jau gili naktis, bet aš jaučiausi dar toks blaivas.
 
Iš pradžių tai žavėjo. Buvau laisvas. Nereikėjo nė vieno nieko atsiklausti. Visas laikas ir viskas, ko tik norėjome, buvo mūsų. Atrodė, kad svajonė išsipildė. Tu ne šiaip sau atėjai. Tu radai mūsų namus.
 
Gal po savaitės ar dviejų, galvojau, kad laikas išeiti iš šių sienų keturių. Tu pasipuošei. Norėjai būti gražiausia iš visų, tą naktį mano sutiktų. Naktiniai barai ir restoranai, prabangūs limuzinai. Rinkomės juos iš eilės, be jokio išankstinio noro. Vaišinomės maistu ir gėrimais. Jaučiau, kaip stipriai laikaisi už mano rankos ir kaip piktai nužiūrinėjai visas, kurios bent kiek atsisukdavo į mane. Šypsojausi. Tegul dabar kitos pavydi tau manęs. Užvertusi galvą, lyg sklęstum virš purvinų grindų, buvai aukščiau visų. Aukščiau manęs.
 
Prisėdom nuošaliau, kad šokių salė būtų akyse. Šampano taurės blizgėjo burbulais. Mačiau, kaip poros trypčiojo ratu į šokių muziką. Mačiau, kaip stiklo širdys trūkinėjo nuo tuščių kalbų.
 
Ne man! Nenoriu šios nakties apgaulės ir tuščių pažadų!
 
Ryte, dar neišsiblaivęs, kviečiau tave pabraidyti tarp bangų. Tu sutikai. Balta suknelė, skrybėlaitė. Maniau, kad angelą šalia savęs vežu. Prie jūros – šurmulys. Bėgiojo, žaidė, išdykavo. Mačiau, maža mergaitė rinko akmenukus.
 
Tu nematei. Žiūrėjai aukščiau bangų į horizonto tolį, ten, kur toliau laivai prieš uostą ilsisi. Mano akys atsibudo. Šaltu vėju nusiprausiau mintis ir ranką tavo iš savo delno tyliai leidau į žalias gelmes.