Pabarėliais rūkas pieno puta plaukia,
Žvaigždes mėnuo vėl į glėbį susišaukęs.
Dangaus skruostai rausta, kužda vėjo lūpos,
O sode vyšnelė vaikus – žiedus supa:

Dangui švitus, buskit, pasitikit bitę,
Metas gegužinių spalvomis apkritęs.
Peržegnoju sodą, pievą, rytą tyrą,
Už akimirkas dėkoju, kurias man paskyrė.

Rūko puta skysta, žemė žolę kelia,
Du sraigės rageliai leidžiasi į kelią.
Paukščiai bunda, pernakt lizduos tilo,
Išgirsti jų giesmeles ir širdis šyla.