Išskridę sugrįš
Išskridę vyšnių žiedai
Sugrįžta kitą pavasarį
Kaip varnėnų pulkai
Švyti ir mirga dažasvydy
Sparnuotas vėjas
Siautulingai skraido
Prisiminimų pilnas kekes
Šalnos pirštai gnaibo
Ir vis tik vyšnios
Įvasarojus prisirpsta
O varnėniukai užauga
Vaivorykštėms tirpstant
Mėnuliui ir tamsai
Vėl užėmus sostą
Vis tik saulė sugrįš
Ir žiedai nušvies sodą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2026-05-08 14:14:12
Labiausiai įsiminė šalnos pirštų gnaibomos kekės – tai labai gyvas, vizualus vaizdinys.
Tačiau turiu vieną pastabą dėl dažasvydžio pirmajame posme. Šis žodis į tekstą įsiveržia labai moderniai ir kiek grubiai, lyginant su likusia, romantiška eilėraščio nuotaika. Tai įdomus eksperimentas, bet jis šiek tiek išmuša iš vyšnių ir varnėnų kuriamos harmonijos.
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-05-08 13:06:16
Šis besikartojantis gamtos ciklas kasmet žavus, nors mes ir keičiamės. Jaukūs tos kaitos žodiniai potėpiai.