Mėnulis virš kavinės

Vienatvė geriama mažais gurkšneliais,
su mėnulio citrina ant puodelio krašto.
Kiekvienas žodis –
cukraus grūdelis dugne,
kurio niekas neišmaišo.

Garai

Iš puodelio kylantys garai –
mažos dvasios.
Jos trumpai pabūna čia
ir grįžta į dangų.

Laiptinė

Laiptinėje susitiko dvi senutės,
viena laiminga, nes nugalėjo gripą,
kita – liūdna, nes neteko serialo herojaus.
Jų gyvenimai lėtai vinguriavo
kaip liftas, kuris dažniau stringa nei kyla.
Ir vis tiek jos kalbėjo –
apie viską, kas svarbiausia.

Kirpykla

Plaukai krenta ant grindų
lyg tylūs metų žiedlapiai.

Kirpėja kalba apie orą,
tarsi jis būtų senas pažįstamas.

Veidrodyje žmogus stebi save
ir mato,
kaip laikas šiek tiek pakoregavo
jo veido geografiją.

Laukimo kambarys

Laukimo kambaryje laikas
sėdi kartu su žmonėmis.

Jis kosėja,
verčia žurnalus
ir kartais žiūri į laikrodį.

Vaistinė

Vaistinėje kvapas
lyg stiklinė tyla.

Tabletės sudėtos eilėmis
kaip mažos baltos planetos.

Žmonės perka viltį
po dešimt vienetų dėžutėje.

Turgaus rytas

Turgus pabunda
lyg spalvota upė.

Obuoliai blizga
kaip mažos rudens širdys.

Pardavėjas sveria kilogramą
ir kartu truputį ryto.

Šviesoforas

Raudona šviesa –
miesto širdis trumpam sustoja.

Žalia –
ir kraujas vėl pajuda gatvėmis.

Kiemas po lietaus

Po lietaus kieme
balos guli kaip mažos dangaus atsargos.

Vaikas per jas eina
lyg bandytų sutrypti debesis.

O kažkur aukščiau
paukštis perskrodžia vakarą
lyg adata tylą.

Balkonas

Balkonai kabo ant namų
lyg stalčiai ore.

Juose žmonės laiko
gėles, skalbinius
ir mažus vakarinius liūdesius.

Naktinis langas

Langas aukštai name
šviečia vienas.

Gal ten žmogus skaito.
Gal ten žmogus nemiega.
Gal ten gyvenimas
bando suprasti save.

Senas laikraštis

Laikraštis skraido gatve
lyg pavargęs paukštis.

Jame vakar
dar buvo pasaulis.