Miestas išplaukia iš rūko...
Nutilusioj turgaus aikštėj
Raudonom kojelėm „po bruką“
Pasipūtę balandžiai vaikšto...
Aš neužklydau ten tyčia:
Namai raudonstogiai, vartai
Ir smailiabokštė bažnyčia –
Kelias į dangų atvertas.
Kaip rasčiau gatvelę grįstą
Ir meistrą – barzdotą žydą,
Kuris man iš naujo įrištų
Pabirusią miesto knygą?
Niekas negrįžta iš rūko,
Tik paukštis atskristi gali.
Širvinta* – gražus atvirukas,
Sumintas ant karo kelio.
*Širvinta
vienintelis po II pasaulinio
karo neatstatytas Europos miestas
Karaliaučiaus srityje
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2026-03-12 17:03:11
Jautrus pasakojimas apie buvusį miestuką, beje, nieko nebuvau girdėjusi apie ŠIRVINTĄ - pasidomėsiu.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-03-10 04:32:02
Labai, ypač antroji teksto pusė.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2026-03-09 22:10:08
... įtaigu
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2026-03-09 21:50:05
Talpiai ir vaizdingai.
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2026-03-09 16:27:22
Nepaprastai jautrus ir vizualus eilėraštis, tarsi senas filmas, kuris priverčia širdį suspausti dėl to, ko nebegalima susigrąžinti.