– Žiū, lelijų lapai virpa, –
Stebisi sesutė Virga. –
„Kva – kva – kva“ – ritas nendrynais,
Kas gi čia natas pažino?

– Mūsų kūdroj, – juokias Karlas, –
Perkvarkia varlytė varlę.
Vakarais užtraukia choras,
Klausom jo nori nenori.

O vyriausia jų vadovė
Ant didžiausio lapo stovi.
Diriguoja, kad matytų,
Kvakvafonija – saulytei.