Skaičiuos, skaičiuos mano metus gegutė,
Kiek jų dar liko, slėps, nepasakys.
Tad ir kišenėje variokų turi būti,
Kad saugiai plaktų senstanti širdis.

Aš jos „ku-kū“ girdėdama, juokausiu:
– Dar parepuok, klausyt nepavargau,
Kol dar nešu nelengvą metų gausą,
Kai aplankai, raiboji, lenkiuos tau.

Gegužė. Vėl gausiai sužydi sodai,
Vyšnios lyg grakščios nuotakos jame –
Nuometai plazda, mano širdį guodžia,
Ji, tarsi šventės sukasi ritme.

Ir vėl skaičiuos metus raiba gegutė,
Jai padėkosiu: laukiama viešnia.
Ratu dar ratuose – taip turi būti,
Kada spurdi pavasario džiaugsme.