Lytį plukdė vanduo Neryje,
Jos trankės viena į kitą.

Jų graužti viltis nepaliovė,
kad viena(s) kitą(s) su(p)ras. 

Jis plūdo vis šitą pasaulį,
bet niekada negirdėjo savęs.

Ji į save gėrė šaltą šauksmą,
Bet liko neišgirstu aidu abu.

Jiems reikėtų kalbėtis kitaip,
Pagaliau išmokti girdėti save.

Sunkiausia išgirsti save kit(u)ose,
Kai galvoji, kad jie mąsto ir jaučia

Taip pat, kai mokeis pažinai save,
dar jaunystėj išplaukus lytims.

Tarp lyčių su šalta (šlapia) praraja
Pavasaris šyla, jos aižėja skyla,

Lytis plukdo vanduo Nemune,
Jos glaudžiasi viena į kitą.

Apsidaužę jos sugrįš į viens kitą,
Kol vanduo jų nesulygina.

------------------------------------------------
Neužtenka mylėti save,
Bet pradėkite TAI nuo savęs.