Nerandu tako
Vis daužaus į atitvarus kaip paklydusi stirna
Šiame labirinte nešviečia saulė
Nesutinku gyvųjų
Būtybės be paskirties ir veidų
Pilko molio atspalvių
Dar tik kelios
Paklydusios pavienės švieselės
Miške
Veda link pelkės
Dvasių debesėliai
Tarpusavyje šnabždas
Dūzgia 
ne mūsų žemės bitės
Man nesuprantami šie ženklai
Anksčiau samanos ir kerpės žymėjo šiaurę
Skruzdės pranešdavo apie artėjantį lietų
Iš kvapo žinodavai
Kad keisis oras
Dabar viskas kažkaip netikra
Lyg sapnas kuris žino kad jame esi
Šis matmuo 
Tarsi sąmonė užstrigus tarp dviejų pasaulių 
Regimojo ir neregimojo
Manasis Bardo
Perdaug tvirtai prisirišau į būtį
Šiame labirinte
Nėra atspirties taško
Nieko tvirto už ko galėčiau laikytis
Tarsi vartyčiau nepažįstamą raštą
Įsikibęs į sąvąją abėcėlę
Tarsi žodis tariamas burnos be liežuvio
Kažko prisiminiau vaikystės košmarus
Kai nesugebi prašnekėti
Bejėgystė akistatoje su nežinomybe
Baimė kylanti iš neatpažinumo
Net kai senas būsi
Šauksi mamą ir tėtį
Padėti suprasti 
anapusybès sintaksę