saviapgaulė

ant šaligatvio
bato kulniuku brūkštelėjau
ženklą – „skubėjau“
 
kad skausmas nepavytų
pavėjui

2026-01-09 11:26:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ponas vargšas

Sukurta: 2026-01-11 16:28:04

Poetinė miniatiūra apie bėgimą nuo savęs.

Gal būtų prasmingiau vartoti „brūkšteliu“ vietoje „brūkštelėjau“? Esamasis laikas priartina veiksmą prie skaitytojo ir sustiprina psichologinį momentą.
Žodis „ženklą“ skamba beveik biurokratiškai – jis truputį „paaiškina“, o ne leidžia tiesiog pamatyti; čia labiau tiktų „žymę“.
Be to, dvitaškis vietoj brūkšnio prie „skubėjau“ paverčia tai ne tiesiog citata, o vidiniu pasiteisinimu, beveik nuosprendžiu.
Skausmo išskaidymas į dvi eilutes leistų jam fiziškai priartėti ir sustiprintų persekiojimo pojūtį.

saviapgaulė

ant šaligatvio
bato kulniuku brūkšteliu
žymę: „skubėjau“

kad skausmas
nepavytų
 

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2026-01-11 09:31:00

Taigi saviapgaulė čia ne bėgimas nuo skausmo, o tariamas skubėjimas. Skausmas, persirengęs šešėliu, vis tiek vejasi. O kai žinai, kad meluoji sau, skausmas tik stiprėja – vadinasi, skubėjimas tampa kauke tam, kas skauda.
Talpiai perteiktas impulsyvumas, jausena ir mintis.

Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2026-01-09 16:58:37

Lakoniškai, vėjavaikiškai, bet paskutinė eilutė viską pakeičia... 
Savaip:

ant šaligatvio
bato kulniuku – skubu
kad nepavytum