Blogo man palinkėsi,
Grįš atgal su kaupu.
Širdyje meilė vieši,
Žemišku jos – vaiku.

Panorėsi prakeikti,
Sunkią naštą teks nešt.
Gal geriau to nereikia,
Artimi būkim mes.

Sielos žaizdos negyja,
Neužgauki žodžiu.
Mylimas karščiau myli,
Supranti su laiku.

Kai išduodi, tikėkis,
Dešimt kartų išduos,
Tuomet tiltų nelieka,
Raižo šukės skriaudos.

Juk gerumas – stebuklas,
Sklinda nuo jo šviesa.
Kužda ji „švelnūs būkim,
Neapleis šiluma“.

Tad gerėkim, gerėkim,
To nebūna per daug,
Pėdsakas ilgam lieka,
Juo lengviau bus keliaut.

Kūčių vakarą baltą
Dekim laužą širdies,
Te nebus Dievui šalta,
Kai žvaigždelė žydės.