(Atsiliepiant dažnai į perteklinį tarptautinių žodžių ir svetimų kalbų vartojimą politikų bei kitų žmonių viešose kalbose, o taip pat Lietuvos žiniasklaidoje, radijuje ir televizijoje)
 
Kalbėkim žodžiais paprastais,
Kuriuos visi suprastų.
Kalbėkim žodžiais iš širdies,
O ne iš raštų.
Kalbėkim žodžiais skambančiais,
Ramiai, šiltai.
Kalbėkim tais, kuriais ir kalbame
Namuose su tėvais.
 
Pasauly daug kalbų,
Visų mes neišmoksim.
Gražu, naudinga
Jas pažint, žinoti.
Tik daug svarbiau
Mylėti vieną, savą.
Ji, mūsų siekius, svajas,
Į saulę kelia.
 
Ko būtume verti,
Jei savo Motiną
Pamirštume,
Jos pasakų, dainų
Neprisimintume?
Arba, sutikę danguje,
Jai tartume:
„Hello!
Kieno tu motina, madam, kieno?
 
Laikykim savo kalbą
Švarią, tyrą.
Sutikime su ja
Kiekvieną rytą.
Žinau,
Dabar lyg rūdys skverbias
Mados kitos -
Kačių kniaukimo primaišytos.
...............
Gražus pasaulis gėlėmis,
Gražus pasaulis kalbomis,
Pasaulį puoškime sava
Nevystančia gėle –
Švaria
Lietuviška kalba.