– Au, au, au... pranešt aš moku! –
Vizgina uodega Rokio.
Telefonui tik suskambus,
Girdžiu skardų ditirambą.

– Haf, haf, haf... – sužydi akys,
Jam jau pritaria ir Dakas.
Du sargai man ūpą kelia,
Imk, nulenk prieš juos galvelę!

– Ai, kokie šuneliai sargūs! –
Giriu, pagirti jų ne vargas,
Vieną glostau, glostau kitą, –
Ką be jūsų aš daryčiau?!