Pritinka rudeniui nuogybės
Bei vėjui – šokančios vyšnaitės,
Kai prietemoje dūksta lietūs
Ir krenta mažos šlapios snaigės.
 
Dainuoju neišleidžiant garso
Mintim, prisiminimų blykstėm,
Ir sūkury kaip mažas vaikas
Džiaugiuosi – mano šitas laikas.
 
Tos sutemos, tos ilgos naktys
Įgalina žvaigždes uždegti,
Kai klaviatūroj krebžda žodžiai,
Jums pasaką skubu pasekti.