Tu guli žaliuojančiame slėnyje
Plaukus glosto vėjas
Lauko vidury stovi bulius
Raudonomis akimis
Stebi Tavo galvą
Perskaito visas paslaptis
Ir eina artyn
Tu stovi kalno viršūnėje
Plaukus velia viesulas
Danguje sklando vanagas
Raudonomis akimis
Žiūri į Tavo pėdas
Pamatuoja žingsnius
Ir skrenda artyn
Tu sėdi krioklio papėdėje
Sielą skalauja vanduo
Gilumoje plaukioja upėtakis
Raudonomis akimis
Tyrinėja tavo mintis
Sugeria visas patirtis
Ir išneria naujam gyvenimui
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-10-31 09:17:22
Vizualu. Erdvu sielai, įsiliejančiai į gamtos (slėnio, kalno, krioklio) sūkuriuojantį ritmą. Įsimintinas.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2025-10-31 08:28:40
Akys – dvi žuvys nardančios jausmų pakopomis... Patiko.