Kada užklumpa drono šnabždesys,
Širdis nusirita į kulną.
Malda pikčiausią velnią sulaikys,
Viltis sprogimų žemėm dulka.
Liepsnoja neapykantos laužai,
Kaip perrišamą žaizdą gelia.
Seržante, vėliavą laikyk aukštai!
Lai kulkos žeidžia priešo valią.
Į frontą nepalaužiamus karius
Trenksmu lydės pabūklų salvės.
Suvilgė lietūs apkasus gilius,
Kurie mus nuo skeveldrų gelbės.
Tas laisvės alkis sutryptam purve
Šiandieną liks nenumalšintas.
O parako padangė taps taikia,
Kai atsisveikinsim su ginklais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-10-15 18:28:24
Negiedočiau karui himno...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-10-15 16:49:28
Visais laikais žiaurumas buvo garbinamas:
Duonos ir žaidimų (lot. Panem et circenes!) – šaukė Romos minia, reikalaudama iš savo valdovų nemokamo maisto ir nemokamų pasilinksminimų dėl to, kad žmonės remtų valdovus. Asmenys, senovės Romoje siekiantys valdžios, į tokius reikalavimus atsižvelgdavo: jie dalijo pinigus ir maistą, kviesdavo žmones į cirkus, žiūrėti gladiatorių kovų ir kitų kruvinų reginių.
Liaudis nepraleisdavo progos pažiūrėti, kai giljotinuodavo karalius, kai degino tamplierius... Kodėl vyko karai?
Atsisveikinimas su ginklais – utopija.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-10-15 15:21:04
Pavadinimas kaip klaustukas. Gali būti – himnas laisvei ar kitaip.