šiąnakt
noriu
būt
savimi
su tuo
gintaru
po kaklu
su ilga
barzdos
kasele
be dirbtinai
išspaustos
šypsenos
gražu
negražu
nesvarbu
mintys
tvenkiasi
atodūsio
gylyje
esu
dėl savęs
nunuogėjęs
išpažįstantis
jaunačiai
nuodėmes
tūkstantį
metų
turėtas