Kol kaimelis miegos

Mažas kaimelis – vakaro klotas, vakaro klotas žara.
Paukštis sodely ima giedoti, virpa širdelė mana.
Mėnuo, ant kraigo tyliai prisėdęs, žvaigždes per naktį ganys.
Kaimelis temęs, kaimelis miega, ramybė gatvėmis slys.

Kol kaimelis miegos, po klevais vėjas rims,
Bėgs širdelė pas jį tekina, meilė vartus atrakins.
Kol kaimelis miegos, upė žvaigždeles rinks,
Visko širdelei bus gana, meduotus bučinius skins.

Ilsisi rimęs, žingsniai nutilę, širdelė tik tekina
Skuba link mylimo, ilgisi mylimo, jaunystės sklidina.
Palei upelę – vingrus takelis, mėnuo pas jį palydės.
Glus dvi širdelės, kitaip negali, bučinius lūpos sės.
žemaitukė

2025-09-28 12:01:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2025-10-02 09:00:09

Skamba kaip daina, prasmingi žodžiai, gilūs kaip ežeras, sraunūs kaip upė.