Žodi, žodi, žodi,
iš širdies į širdį krisk.
Tu man kelią į žvaigždes parodei,
tu man – saulė, ne naktis.
Tu kalbėjai apie žmogų,
jo rankas darbščias.
Man norėjosi džiaugtis, juoktis
ir prašyti per žemę vest.
Reikia žodį mylėti, kaip duoną kasdieninę, tada žodis ne tik ves per žemę, bet ir laiku bei tinkamai pasakytas gali išgelbėti mūsų sielą tada, kai atrodo niekas nebeturi prasmės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-09-27 09:51:26
Reikia žodį mylėti, kaip duoną kasdieninę, tada žodis ne tik ves per žemę, bet ir laiku bei tinkamai pasakytas gali išgelbėti mūsų sielą tada, kai atrodo niekas nebeturi prasmės.