Gražiai sutelktas tekstas apie laiką, kaip nuolat besikeičiančią stichiją ir tuo pačiu – meilę, subtiliai sutampančią permaininga prigimtimi. Kontrastai – atmezga ir užveržia, užpučia ir įpučia, nurašo ir prikelia, kol galiausiai subalansuoja visas išdrikusias mintis – ir sukuria gyvą, paradoksalų laiko veidą. o netikėtai atklystantis jausmas subtiliai ir prasmingai užbaigia eilėraštį. Kaip visad, išgryninta, erdvu.

Plati filosofija gyvenimiškose įžvalgose..

Jis - laikas, vėjas, jausmas, ilgesys.

Labai subtilu ir tai tikras pasakojimas. Giminiška žodžio šaknis pasikartoja sakinyje. Laikas atriša visus mazgelius. Užpučia ir įdega iš niekur.