Ruduo atėjo su svita
Žalių, gelsvų kaip saulė lapų,
Aš nepamiršiu niekada,
Ką vėjas man rudenis sakė.
Kaip aš ilgėjausi tavęs, miela,
Ir vasarą, pavasarį ir rudenį,
Kaip bėgo mano pasaka basa,
Kaip krištolinę rasą budino.
Sudie, sakau, saulytės šiluma,
Sudie žiogams, drugiams, boružėms,
Sugrįšiu su pavasariu aš pas tave,
Sugrįšiu vėl pavasariui atūžiant.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2025-09-07 11:33:10
Sudie, sakau, saulytės šiluma,
Sudie žiogams, drugiams, boružėms,
Mielai rudenėjama. Įkvėpė mane Jūsų eilės kitam eilėraščiui...
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-09-04 20:49:26
Ką rudeninis vėjas sakė.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-09-03 12:43:32
Mes patys sprendžiame, kaip žvelgiame į orus, į gamtą, į gyvenimo aplinkybes, į kitus žmones, į pačius save… Ir, todėl, nelaimingais, liūdinčiais, niekuo nesidžiaugiančiais mes galime būti ir gražiausiame pasaulio kampelyje… O laimingais – bet kur, reikia tik noro… Todėl mokykimės pilnavertiškai gyventi kiekvieną dieną, be svetimų šabloninių instrukcijų… Jų amžinai laukia ir reikalauja gyvenantys „autopilotu“žmonės, kurie niekada nebando mąstyti savarankiškai… Reikalauja svetimų, jau paruoštų… ir pyksta, jei jų negauna… Mums patiems, reikia išmokti girdėti save, ugdyti savo vidinę stiprybę ir nebijoti jokių metų laikų?… Gyvenkime ryškų rudenį, įpindami oranžinius nukritusių lapų siūlus į pilkas lietaus kasas…
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2025-09-03 12:12:58
„Kaltas ruduo...“ – šviesus tas Jūsų ilgesys.