Mažas kiškutis krūme tupėjo,
Mažas kiškutis vienas liūdėjo.
Bėgo pro šalį lapė rudakė:
– Labas, kiškuti! – lapė pasakė.

Ta pasalūnė kiškį viliojo,
Dieną ir naktį suokė, kvatojo.
Kiškis tikėjo, kiškis laimingas,
Bet vieną dieną lapė pradingo.

Atnešė šarka gandą per mišką:
Lapė pas vilką nunešė vištą!
Ten jau gyvena, verda jam pietus,
Kiškis neranda niekur sau vietos.

Pirtį užkūrė, laužas liepsnojo,
Vilkas pamanė – gaisro pavojus.
Bėgo per mišką, pelkėj įklimpo...
Kaip jūs galvojat, kiškis laimingas?