VIEŠPATIE, išgirsk mūsų maldą –
nepalik savo vaikų karo bėdoje.
Mes labai nedėkingi, nusikaltom,
viliamės ne Tavo, bet savo galia.

Be Tavo pagalbos mes žūstame,
mirštame tūkstančiais kovų lauke.
VIEŠPATIE, sustabdyk savo rūstį,
tegu įsiviešpatauja žemėje taika.

Nuodėmė vaikšto puošniais rūbais,
gyvena auksu išpuoštuose rūmuose.
Ji patenkinta ir linksma – kam skauda,
ji šaiposi iš tų, kam nuodėmė svetima.

VIEŠPATIE, atverk mūsų ausis ir akis,
kad suprastume, kokia baisi nuodėmė,
kokia būna ilga ir sunki atgailos kaina,
kaip sunkiai išplaunama įsisenėjusi dėmė.