Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad dar yra kur sugrįžti.
Reikia priimti faktą, kad kiekvienam “gyvenamam būstui“ reikalingas šeimininkas. Tiesiog reikia grįžti ten, iš kur kadaise išėjome ir imtis atsakomybės už savo gyvenimą kuo greičiau – niekas, išskyrus mus pačius, negali padaryti mus laimingais, o mūsų  buveinę – jaukia ir šviesia vieta mums ir mūsų artimiems žmonėms.
 

Vizualiai visos abejonės labai suplaktos.
Gal taip?..

Išėjau.
Ar besugrįšiu,
pasidabinęs dangaus skliautu?

Išėjau.
Ar prisiminsiu
aną vakarą,
kai ranką vedžiojo
slaptingi meilės gūsiai?

Grįžtu tam, kad vėl išeičiau,
pasiėmęs į kelionę
išrikiuotų žodžių atsargą.

Grįžtu tam, kad
jau visam laikui
įmesčiau vilties inkarą
į ateities vandenis.