Gandrai išskrenda ir vėl atskris, o ašarų laikyti ir nebūtina.

džiaugsmo ašaros – kartu su jaunų gandriukų, gal net tėvų gandrų džiaugsmu stebint šį grožį, laisvę ir gyvenimo ratą, o gal akimirkai nušvitus – esant jame. Vaizdinga ir gražu.
Pagalvojau ir šiek tiek kitaip, ne taip tiesiogiai įvardinant džiaugsmą, tarp gamtos stebėjimo ir vidinio virpesio –

penki gandriukai
suka ratus danguje –
vos laikos ašara