Santrauka:
Tik būkit žmonės.Nerašykit apie rimą ir ritmiką. Tai buvo tik jausmas parašytas prieš porą valandų per keletą minučių. Ir nieko daugiau...
Žvaigždžių ūke
Per pilką slėnį.
Per žilą galvą
Nebūties laikme.
Link tos tiesos,
Kur nejučia tikėjau
Dangum. Kur negaliu
Tikėt. Šitam eisme.
Meteoritai, krentantys į žemę.
Pro mano nebūties svajas.
Ir asteroidai, skriejantys pro šalį.
Lyg aš. Į užmaršties miglas.
Ir negaliu padėti Saulei
Sudegt. Ir užsimiršt minty.
Taip negaliu savęs sudegint,
Begiedančio tamsos rimty.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2007-01-07 19:11:56
visai fainai nuskambėjo,tik manyčiau paskutinė eilutė nelabai tikus
Anonimas
Sukurta: 2007-01-06 22:03:06
Retkarčiais save naudinga yra prilaikyt. Degti lėčiau - degti ilgiau. Ale kol parako yra niekas to saikingo gyvenimo tempo labai nežiūri... Dar gerai kai išvengi susidūrimų su "meteoritais". Gabaliuką savęs būtinai pasaugokit mums.