Ne žalgraužys!

Daktaras pasiūlė dietą, man tas buvo netikėta,
Pusryčiams vartok agurką, oda taip nebus išburkus.
Pietūs – morkos trys, bet žalios, lyg erelio bus akelės,
Vakarienė – obuolys, pradings pilvas – kamuolys.

Patikėjau ir savaitę tas žalienas burna raitė,
Nustebau, vėjui papūtus, priekin nešė lyg plunksnutę.
Naktimis mėsa vaidenos, baisios kančios, Dieve mano,
Nusispjoviau į tą dietą, tegu pats žalieną ėda.

Nuslinkau linkui virtuvės, kotletai guli keptuvėj,
Valgiau, valgiau ir lieknėjau...ant tos dietos skersą dėjau.
Jei gyventi, tai gyventi, gerti, valgyt, turėt šventę.
Tegu žolę tą laižys kirmis... Aš – ne žalgraužys.
žemaitukė

2025-07-19 23:07:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Giaušė

Sukurta: 2025-07-20 07:54:31

Geras naujadaras — žalgraužys. Vai kaip sutinku, maistas — tai ne tik kalorijų skaičius, o ir emocijos, mėgavimasis, džiaugsmas. Manau, kiekvienas ištrykšęs džiaugsmo hormonas tiesiog besimėgaujant pietumis, geometrine progresija sudegina vieną kaloriją. Na, gerai, aritmetine, bet irgi gerai. 
Svarbiausia — negraužt savęs :)
Valgykim, kol galim — ir kotletą, ir agurką.