Dar kalbėk, mano žodi, į širdį,
Kol dar saulė, kol mėnuo, žvaigždė,
Kol dangus tartum gyvas jį girdi,
Kol dar veriasi skliauto erdvė.
Dar nubėk iki jūros, kur ošia,
Kur skalauja vilnelės krantus,
Kol dar laišką rašai beržo tošy,
Kol dar ašaros vilgo jausmus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-07-12 14:38:13
Trapumo ir laikino grožio pajauta išsiveržia tarsi malda, atrodo, taip natūraliai plaukianti. Tik širdis ir išlaiko žodžio galią.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-07-12 10:22:06
Eilius einantis per širdį ir sielą.