sukalbėk už mane ne poterius
vidurvasario šviesai
nenuilstamam jos žalumui
tu žinai kas ateina
ir niekada neišeina
vėjo rankose laikosi
degantys upių krantai
iš tolo pavydi vanduo
dienai ilgesnei už naktį
gėlių akys kol budi
sukalbėk eilėraštį
liepos sėklelė laukia
ir kito tokio pavasario
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-07-10 10:46:07
Puikus prašymas, pagyrimas eilėraščiui. Smagiau gyvent net pasidaro.
Vartotojas (-a): ponas vargšas
Sukurta: 2025-07-07 10:04:20
Eilėraščio šviesa susilieja su ilgesiu ir viltimi – ne sentimentaliai, o beveik šnabždesiu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-07-07 06:33:01
gėlių akys kol budi... Nuostabiai jautrus, vidurvasario šviesoje gimęs eilėraštis – čia ir tylus gėrėjimasis, ir dėkingumas, ir laikinumas, ir ilgesys, ir labai gražus lūkestis, kad grožis sugrįš, kad pasaulis vėl prabils dar kartą – šviesa, žole, žodžiu... Žaviuosi.