Užverčiau dienoraštį,
uždariau duris,
kurios buvo atvertos
į balsą,
sklindantį iš amžinybės,
nesibaigiančios amžinybės,
kurios pradžia buvo
parašyta žodžiais:
„Aš myliu.“
Reikia suprasti, kad yra dalykai, kuriems nesvarbu, kaip viskas pasikeitė aplink, bet svarbu, kad mes išliktume juose tokie, kokie buvome – meilėje, draugystėje, šeimos istorijoje…
O pabaiga atveria pradžią, kuri turi savyje užuominą apie amžiną ciklą, kai viskas nuolat atsinaujina ir persimaino…
Perteikta sutelktai, vienu įkvėpimu ir iškvėpimu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2025-07-03 09:22:28
Reikia suprasti, kad yra dalykai, kuriems nesvarbu, kaip viskas pasikeitė aplink, bet svarbu, kad mes išliktume juose tokie, kokie buvome – meilėje, draugystėje, šeimos istorijoje…
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-07-03 08:06:30
O pabaiga atveria pradžią, kuri turi savyje užuominą apie amžiną ciklą, kai viskas nuolat atsinaujina ir persimaino…
Perteikta sutelktai, vienu įkvėpimu ir iškvėpimu.
P. S. Sudėjau skyrybos ženklus.
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-07-03 08:05:49
Galima ir tobulinti:
kurios buvo atvertos > atvertas į balsą
parašyta žodžiais > buvo žodis myliu
Kuo mažiau aiškinančių žodžių, tuo daugiau erdvės skaitytojo interpretacijai, bet visada teisė autoriui spręsti.