Gimiau prie Gėgės – Pagėgiuose.
Plaukti išmokau vėliau – Ašvoje –
kai Inkaklių pradinėje mokiausi.
Beje... ir darželį Švėkšnoj lankiau,
kur po daugelio daugelio metų
susitikau darželiokę (eilėraščiai suvedė).
Tėveliams keliaujant, bei savojo kampo beieškant,
šiek tiek pagyvenom Vinkšnėnuose, ten Kulpė tekėjo
(du kilometrai iki Šiaulių) ir... apsistojom prie ežero,
Kairiuose, kuriuose ištekėjau, susilaukėm dviejų sūnų.
Seneliai visą tą laiką gyveno Amaliuose, netoli Ringuvos
... ak... abi su sese joje mėgom braidyti... ak...
Vėliau, įsikūrusi Karčemose, pamaniau, kad keliauti gana,
iki galo juose pasiryžus gyvent – dar sulaukėm sūnaus
ir dukrelės sulaukėm – gyvenom šešiese – deja...
Upės vandenį nešė... keitės metai ir keitėmės mes...
Gyvenu miestuke, prie mažytės upelės Obelės
ir kartais rytais parašau po eilėraštį...
P.S. linkėjimai Cedronui
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-06-22 19:38:20
Autobiografinis, sunku tokį tekstą parašyt ir gyvenimą ilgą keliom eilutėm užfiksuot.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-06-22 09:41:32
Kiek upelių išbraidyta! Nutekėta... Gražu. Gyvenimas — eilėraštis... su poetiška siela.
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-06-21 10:46:36
Jaukiai srovenanti autobiografija su intrigėle pabaigoje, net žvilgtelėjau, kas tas Cedronas. Gal Likimas leis pagyventi ir prie jo?..
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2025-06-20 12:42:10
Gyvenimo prasmė išlieka vaikuose ir darbų tęstinume.
Gražūs upelių pavadinimai. Taip norėtųsi pabraidžioti, bet vasara vėsoka... :)