Jau buvo tai, praėjo.
Žinau – išėjęs aš buvau toli.
Pavasario griausmas nudundėjo,
esu pavargęs aš kely.

Gal ir be reikalo aš klydau,
nesakyk man niekad: „Niekados.“
Akys išgelbėjimą išvydo,
nubrauksiu ašarą rasos.

Ištieski delną tarsi knygą –
tavo gyvenimą skaitysiu.
Laimė laimei nelygu,
ir tavo paslaptį aš išlaikysiu.