Ką prakilnaus galiu dar sumąstyti?
Iškloti dainą, posmą ar eiles?
Gyvenimo pabaigos juk nematyti, –
Gyvenimas eina po dienas kelias.

Prasideda pirmadieniu ji murzotu,
Pasibaigia penktadieniu linksmu.
Pasiimu aš šluotražį be seno koto
Ir linksmas darbo dirbti sau einu.

O darbas mano – paprastas kasdieną:
Iššluoti skverus, kiemus ir gatves.
Palydžiu su šypsena praeinantį kiekvieną,
O vakar aš mačiau – nuliūdęs žmogus buvo tas...