Kaimynas vėl per langą žiūri,
o aš eilėraštį rašau.
– Kada gi baigsis dienos niūrios? –
užduodu klausimą aš sau.

Pasnigo, vėl lietus palijo,
vasaris krečia juokus vėl.
Širdies žaizda visai sugijo –
esu aš linksmas štai todėl.