Žvirblių porelė susuko lizdelį,
Saugioje vietoje – sodo namely.
Gausi šeimyna, daug balselių –
Gražu klausytis jų ankstų rytelį.
Pluša abudu, vienas po kito,
Maitina šeimyną vos prašvito.
Vaikeliai – lyg vis alkani oželiai –
Čirpia ir čirpia balsais žiogelių.
O jau koks sujudimas ir rėkimas –
Kam pirmiau teks skanumynas:
Kirmėlytė, sliekiukas ar vabaliukas?
Džiaugiasi sodas mažais paukštukais.
O jeigu kieme pasirodo katinas –
Įspėjimas lyg kulkosvaidžiu tratina.
Tyla lizdelyje, lyg balso būtų netekę –
Pavojui praėjus, vėl visi į vieną natą.
Paukšteliai žmogų sugyventi moko,
Begalinis rūpestis daug ką pranoko.
O, kad taip žmogus žmogui rūpėtų –
Daug daugiau darytų, mažiau žadėtų.
poeta
2025-05-22 09:29:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žaliasis takas
Sukurta: 2025-05-22 19:59:54
Jeigu žmogus mokytųsi sugyvenimo iš tų paukštelių, tai gyvenimas šiame pasaulyje būtų žymiai gražesnis.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-05-22 13:41:43
Labai šilta ir vaizdinga eilėse – tiek gamtos stebėjimas, tiek žmogaus gyvenimo pamokos subtiliai susipina su prasmingu moralu.
Pataisiau eilėraščio skyrybą.