.......

Žvirblių porelė susuko lizdelį,
Saugioje vietoje – sodo namely.
Gausi šeimyna, daug balselių –
Gražu klausytis jų ankstų rytelį.

Pluša abudu, vienas po kito,
Maitina šeimyną vos prašvito.
Vaikeliai – lyg vis alkani oželiai –
Čirpia ir čirpia balsais žiogelių.

O jau koks sujudimas ir rėkimas –
Kam pirmiau teks skanumynas:
Kirmėlytė, sliekiukas ar vabaliukas?
Džiaugiasi sodas mažais paukštukais.

O jeigu kieme pasirodo katinas –
Įspėjimas lyg kulkosvaidžiu tratina.
Tyla lizdelyje, lyg balso būtų netekę –
Pavojui praėjus, vėl visi į vieną natą.

Paukšteliai žmogų sugyventi moko,
Begalinis rūpestis daug ką pranoko.
O, kad taip žmogus žmogui rūpėtų –
Daug daugiau darytų, mažiau žadėtų.
poeta

2025-05-22 09:29:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žaliasis takas

Sukurta: 2025-05-22 19:59:54

Jeigu žmogus mokytųsi sugyvenimo iš tų paukštelių, tai gyvenimas šiame pasaulyje būtų žymiai gražesnis.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2025-05-22 13:41:43

Labai šilta ir vaizdinga eilėse – tiek gamtos stebėjimas, tiek žmogaus gyvenimo pamokos subtiliai susipina su prasmingu moralu.

Pataisiau eilėraščio skyrybą.