Toks šaltas pavasaris,
Toks bandymas šalčiu.
Lydžiu su gėlos ašarom,
Tušti žiedeliai po medžių.
Tik tulpės, tarsi kareivėliai,
Žiedus pakėlusios aukštai,
Atlaikė tokią ilgą šalnų gėlą
Ir ruošiasi žydėt ilgai, ilgai.
Užtemdė saulę karų dūmai,
Gamta lyg sužeistas žvėris,
Ir nusipurtyt kenkėjais nori,
Tais, kam nerūpi Žemės ateitis.
Vyrai juodais kostiumais
Vėl ruošiasi laidoti kažką.
Nutilo net dangaus Perkūnas,
Jam Žemėj vietos nebėra.
Lemties nereik jau pranašauti,
Atranka bus greitai padaryta,
Žmogus, nevykęs eksperimentas,
Darkart bus išmestas ir išprašytas.
Gal Žemė taps beždžionių planeta,
Jos moka su gamta — motule sugyventi.
Apie mus primins Žemės žaizdų gausa,
Niekas nenorės to daugiau prisiminti.
poeta
2025-05-14 11:32:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žaliasis takas
Sukurta: 2025-05-14 14:52:46
Atranka tikrai bus greitai padaryta.... Nes beždžionės moka sugyventi su planeta, o žmonės - ne.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-05-14 13:31:21
Penktas posmas per daug aštrus. Aštriais kampais, todėl užkliūna.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2025-05-14 13:03:35
Viskas praeina. Gamta vingiuoja, kaip ir žmonių gyvenimai. Gamta neapgaus, reikia tik kantrybės.
Kai dėl karų, tai jau bėda, kad žmonės žiaurėja. Nesvarbu, kurioje pusėje kareivėliai kariauja. Žuvusius motinos vienodai aprauda.
Laidoti visą laiką yra ką, ... po sunkios ligos... Darosi baisu, ligoninės prikimštos onkologinių ligonių ir vis daugėja.
Atranka jau vyksta. Daugėja savižudybių, net medikų tarpe.Verkti norisi, pagalvojus, kas laukia vaikų ir anūkų.
Žmonės patys susinaikins save. Vargu ar beždžionės galės gyventi žmonių atliekose.
Tai iš interneto:
Aš esu Gamta. Be manęs tu negalėtum gyventi. Bet, mano nelaimei - tu neįvertini to, ką aš tau teikiu. Jei aš duodu gražų gamtovaizdį, pilną spalvų ir įvairovės. Kodėl tu man gražini šiukšles, gaisrus, smogą?
Aš teikiu tau gyvūnus, žuvis. Bet to neįvertini. Tu juos žudai dažnai savo malonumui. Kodėl taip darai.? Bado verčiamas? Tau jie nevertingi ..?
Kodėl, kai aš teikiu Tau gyvenimą... Tu man grąžini mirtį, kirsdamas medžius, naikindamas gyvūnus, užteršdamas vandenis...? Ar tai viskas,... ką Tu nori palikti savo vaikams ...?
Padaryk kažką gero man, sau ir aplinkiniams... Jei Tu to nedarysi, ... kas tai atliks…? Jei ne dabar ... Tai kada ?
Visi mus supantys gyvieji padarai verti mūsų dėmesio ir meilės: augalai, gyvūnai ir žmonės.
Rainer Holbe
Tai aš Tavo Gamta