Ar ateisi, kada naktis karpys mintį
Ners ją gedulu, skausmui neleis nurimti,
Kai danguj nerasiu žvaigždės, kelias
Apsnigtas bus link mažos trobelės?

Ar priglausi, toks pasaulis tapo svetimas,
Prie krūtinės, kada ilgesys bėgs tekinas?
Dūžtu kartais, o viltis – anglis pajuodus,
Nors aplinkui – Gegužės pražydę sodai.

Ar mylėsi tu mane, kai niekas nebemyli,
Klupusią ir datom metų baltai žilusią,
Kai vienatvė sieloje ners juodą skarą,
Ar ištarsi „man, šalia tavęs, taip gera?“