Revoliucionierius

Ruduo. Nukritę lapai
Ir šaltas vėjas neša žiburius audroj.
Eime drauge, pasakė Žakas,
Vis tiek numirsime bendroj krūvoj.
Žaliasis takas

2025-05-09 10:01:10

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2025-05-09 14:20:53

Revoliuciją, tai procesas, kada avilio bitės praryja savo motinėlę ir nebėra kam dėti kiaušinių, visas avilys miršta.  

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2025-05-09 13:05:18

Revoliucijos nekyla, kai gyvenimo sąlygos yra blogiausiame stovyje, kai siaučia badas ar už gniaužiama bet koks laisvės troškimas, atvirkščiai — tada, kai žmonės neblogai gyvena, kai gyvenimo lygis kyla, bet yra žmonių, kurie ir turte dar jaučia, kad jie nėra pakankamai ^vertinami. Iš yo galima padaryti išvadą: Be teisingumo yra tik engėjai ir aukos, ir niekada negali egzistuoti teisingumas revoliucijos metu.
Kada ir kokia revoliucija atnešė gėrį ir teisingumą. Visada, kaip ir kare egzistavo tiktai beprasmės mirtys.
 

Vartotojas (-a): ponas vargšas

Sukurta: 2025-05-09 12:25:46

Revoliucijos romantika susilieja su mirties fatalizmu. Šiek tiek išplėtus simbolinius laukus, kūrinys galėtų tapti labai paveikus.

Revoliucionierius

Ruduo. Lapai krinta kaip žmonės.
Vėjas plėšia plakatus nuo sienų.
„Eikim,“ – sako Žakas, –
„čia niekas nemiršta vienas.“