*

aš nežinau kur dar galėčiau būti
be žodžių ir tylos

plaukiu iš lėto kaip pavargus upė
kai atsimerksiu jau žinosiu
Ramunė Vakarė

2025-05-05 09:52:34

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2025-05-05 16:05:29

Dirbant, ką nors nereikalaujančio kruopštumo, užmerktomis akimis intuityviai, pasineri į meditacinę būseną, kurioje nurimsta mintys ir atsiskleidžia vidinis pasaulis bei sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus tik tyloje.

Vartotojas (-a): ponas vargšas

Sukurta: 2025-05-05 15:25:25

„Plaukiu“ galima pakeisti „srūvu“

aš nežinau,
kur dar galėčiau būti
be žodžių
ir tylos.

srūvu iš lėto,
kaip pavargus upė.

kai atsimerksiu –
jau žinosiu.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2025-05-05 12:05:13

Pagalvojau, ne mes pasirenkame laiką pabusti — laikas ateina iš išbūtos tylos, iš visų patyrimų ir tada žinojimas mus pasiekia.
Kai atsimerksiu, jau žinosiu o gal reiškia, kad nereikės ir ieškoti, nes visi atsakymai jau buvo šalia visą laiką. Tai žinojimas be klausimo kaip upės tekėjimas ramus, gilus, kviečiantis priimti tai, kas yra.
Žodžiai, turintys galios, kaip ir tyla... Ir jausminga, ir gražu.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2025-05-05 12:01:55

Gražus tekstas. Kartais pagalvoju, kad upė turi magijos poezijoje.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2025-05-05 11:11:17

plaukiu iš lėto kaip pavargus upė
ir mano metai plaukia iš paskos