Vaikai pasiruošę, kantriai laukia
Skanios  malošės, mamos košės.
Gavę po dubenėlį, drąsiai kabina,
Pražysta veidukuose ružavos rožės.
 
Šiandien mama kepa mažą duonelę,
Apie pečių šokinėja kaip jauna stirnelė.
Troboje pasklinda malonus rugio kvapas,
Toks stiprus, kad į orą, į menes skverbias.
 
Šviežios duonelės ir sviesto skonis
Vaikus lyg aveles parginė namolio.
Tuoj pat visos lėkštės staiga ištuštėjo
Ir išlėkė linksmi vaikai su vėju į kiemą.
 
Vakare, šviečiant mėnuliui į langą,
Vaikai ir motulė kartu sukalba maldą,
Dėkoja, kad sveiki, kad linksmi visi esą,
Kad darna, taika, ramybė namuose veša.
 
Nepamirštamos  yra vaikystės dienos,
Kai gyvenimas bėga ir lieka tik ražienos,
Jau kitokie kvapai ir  kitokios spalvos,
Kažkur laksto anūkai ir kitoniškai kalba.