Pražydo obelis prie namo,
Rodos, nušvito pakelė.
Lango stiklai visi išbalo,
Lyg žvelgtų nuostabi gėlė.
 
Aš nežinau, kas čia gyvena,
Laimės, tik laimės jiems linkiu.
Tegul aplanko jauną, seną
Laimužė ištisus metus.
 
Laimei nereikia aukštų rūmų,
Nereikia vilų prabangių,
Mylėki Lietuvą motulę
Ir savo laimę rasi tu.
 
Mylėt – jai dirbti ir gyventi,
Papuošt pavasario žiedais,
Jėgos iš žemės pasisemti,
Būti kovotojais drąsiais.
 
Pakils javai laukų arimuos,
Upės tekės, žaliuos miškai.
Tėvų namuose gims lietuviai,.
Tėvynės ateities vaikai.