Šventa Motina Marija,
Neviltimi širdis lyja.
Suklupau prie tavo kojų,
Tu širdies žaizdas apkloji.

Į tave tiesiasi rankos,
Lūpos žodį maldai renka.
Paaukojai brangų sūnų,
Supranti, kaip skaudu būna,

Akmens luitas dalioj guli,
Dargana – mintis, nesiūlo
Ateitis prisiglaudimo,
Gedulas vainiką pina.

Mano Motina Šventoji,
Krinta ašaros po kojom:
Saulėtą Velykų rytą,
Dievas kėlė, dukra krito.