Santrauka:
Labai tinkankis ir jautrus su humoro doze kūrinėlis Velykoms.
„
Velykų rytas ir neskubanti saulė“
Saulė kėlėsi labai lėtai,
kaip norėdama pasakyti:
„Aš neskubu, ir jūs taip pat
nestresuokite.“
„
Kiaušinis filosofas“
Kiaušinis gulėjo krepšelyje
ir tyliai mąstė apie būties
trapumą.
Jį nudažė violetiniu,
bet jis vis tiek norėjo būti
medžiu.
„
Bažnyčia iš sviesto“
Mieste išdygo bažnyčia iš
sviesto.
Žmonės rinkosi,
bet saulė buvo pamaldi —
ir viską tyliai ištirpdė.
Tik tikėjimas liko —
kaip trupinėlis ant lūpos.
„
Prisikėlęs pomidoras“
Prisikėlė pomidoras,
bet niekas nebuvo pasiruošęs.
Jis švelniai kalbėjo apie meilę,
bet žmonės tik norėjo salotų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2025-04-21 13:27:25
„Velykų rytas ir neskubanti saulė“
Saulė kėlėsi labai lėtai,
kaip norėdama pasakyti:
„Aš neskubu, ir jūs taip pat
nestresuokite.“
Ši miniatiūra labai patiko, saulė ne tik šviečia, bet ir moko gyventi lėčiau. Velykoms tinka tobulai.
P. S. Ramunės Vakarės pastebėtas klaideles ištaisiau.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2025-04-21 09:40:31
Jį nudažė violetiniu,
bet jis vistiek norėjo būti
medis.
Šiame, sakyčiau, alogizme įsivėlė ir klaidelių: vistiek > vis tiek, norėjo būti medis > medžiu (nes tai nėra pastovus būvis).
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2025-04-19 22:02:30
Jei kiaušinis norėtų būti antimi, tai būtų arčiau tikslo. Bet medžiu? Sukelia abejonių.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2025-04-18 20:51:23
Labai filosofiška
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2025-04-18 08:12:46
Saulė neskuba patekėti, nes jai gėda žiūrėti į kai kuriuos veidmainius, kurie kartą į metus prisimena, kad yra tikintys ir pasirodo per Šv. Velykas, kai atšila oras Vieni ateina į kitus pažiūrėti, kiti - save parodyti... O tokių yra.
Kiaušinis yra vyriškos giminės ir todėl kaip visi vyrai nori būti stipriausias ir nenugalimas. Norėti niekas nedraudžia.
Tikėjimas yra svarbiausias gyvenime, o bažnyčia nebutina. Tikėti ir melstis calima visur.
Pomidoras pamiršo apie žmonių prigimtį, kad žmonėms norisi to, ko nėra. Žmonės pasiruošę net saulę iškeisti į ledą.