Virtai baltu debesiu
Ir plaukei dangumi,
Tai avinėliu, tai žąsinu,
Tai angelu, tai šunimi.
Vaikas stebi debesėlį,
Nori paglostyti šunelį,
Jam pavizginai uodegėle,
Prajuokinai mažą vaikelį.
Kiek daug baltų debesėlių
Gano, gena likimo vėjai
Į vis naują pasaulio šalį,
Kurios anksčiau neregėjai.
poeta
2025-04-01 11:09:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2025-04-01 19:52:12
Gilios ir svarios mintys.
Vaikystėje , sekmadieniais, kadangi turėjau daugiau laiko, mėgau stebėti debesis, kurių forma visą laiką keitėsi ir spalva, pakliuvęs į saulės apšviestą zoną, tapdavo raudonas, o kitas, ką tik gąsdinęs niūriu violetu, išsilijęs ir nutoldamas kaip niekur nieko persimainys į banaliausią pilkį. Jie neturi nė mažiausios galimybės elgtis savo nuožiūra, jie visą laiką keliauja. Kaip viskas tame tarpe ir esame veikiame visatos dėsnių.