Šėlsta valtys Nemune, šėlsta.
Drąsūs, oi drąsūs jauni vyrai jose.
Siųski, Dangau, jiems tiktai sėkmę,
Kad netektų mirkt šaltose bangose.
 
Ak, ta jaunystė, kaip kartais ji trokšta
Siautimo ir vėjo stipraus –
Save išbandyt, kovot su pavojais,
Valdyti likimą žmogaus.
 
Gerai, jei tik Nemuno senojo reikia
Ar Baltijos jūros ramios.
Kaip kas net Atlanto galybę įveikia,
Australijos braido krantuos.
 
Nemuno vandenys tamsūs, bet švelnūs,
Paplukdys ir į krantą paleis.
Jie tik padeda žmogui įveikt savo baimę
Ir truputį bangomis pažaist.