Mama, aš jau greit, jau greit pareisiu
Ir parėjęs tau nusišypsosiu.
Tu manęs iš glėbio nepaleisi,
Angelo aš neturiu kitokio.

Imsiu augti švelnioje lopšinėj,
Pats svarbiausias žemėje tau būsiu.
Meilę, pirmu riksmu, išpažinę,
Mama, mudu dviese stiprūs būsim.

Mama, nieko nebijok, atsiunčiama 
Dievas sūnų, kad viltis žydėtų.
Teks abiem už parėjimą grumtis,
Tik per kančią laimė randa vietą.

Mama, greitai, greitai jau... pareisiu,
Aš jaučiu, kaip laiką tu skaičiuoji.
Ir žinau, už kančią man – atleisi,
Tavo kūnas, kraujas – aš, brangioji.